Kadangi miškai užima beveik trečdalį visos žemės teritorijos atrodytų nieko baisaus, kad jie yra kertami, tačiau šis skaičius traukiasi žaibiškai. Vien nuo 90-ųjų iki 2015-ųjų buvo iškirsta daugiau nei 1,3 milijono kvadratinių kilometrų miškų, todėl jų atkūrimas turėtų būti ypač aktualus. Idėja, kad po kirtimo reikia sodinti naujus medžius į senųjų vietą yra ganėtinai ilgai gyvuojanti praktika, tačiau ar tai iš tiesų yra sprendimas, kuris nepridarys žalos?
Žinoma, kad jie po truputį atauga ir žmonės taip pat prisideda prie jų apželdinimo, ir tai šiek tiek pagerina bendrą statistiką, tačiau ji vis tiek yra neigiama. Medžių pjovimas turi neigiamų ilgalaikių pasekmių, apie kurias kalbėti net nėra verta, tačiau čia išryškėja kita problema. Mat miškuose atauga ne tokie patys augalai, kokie buvo anksčiau, o to pasėkoje keičiasi visa kartu su jais buvusi gyvūnija. Naujokai turi storesnius lapus, kuriuose yra mažiau fosforo ir deguonies, nes naujoji dirva nebėra tokia derlinga ir tai reiškia, kad tos vietos niekada nebeatrodys taip, kaip prieš kirtimą. O kadangi šis procesas yra vykdomas masiškai, tai verta pamąstyti, kaip viskas atrodys po kokio šimto metų. Grįžtant prie deguonies, tai kuo daugiau kartų šis ciklas yra kartojamas, tai tuo mažiau fosforo, kuris yra reikalingas fotosintezei turi kiekvienas naujai išaugęs medis.
Kaip teigia Kembridžo universiteto mokslininkai, tai milijonus metų gyvavę miškai keičiasi negrįžtamai ir blogiausia tai, kad ne į teigiamą pusę. Didžioji dalis naudingųjų medžiagų yra pasisavinama per šaknis iš akmenų, tačiau nupjovus medį tas ryšys nutrūksta ir to pasėkoje nauji želdiniai nebeiškirs tiek daug deguonies, kiek jų protėviai.
Visą laiką buvo mąstoma, kad masiniai kirtimai turi būti tiek pat atsodinami, tačiau tai nėra visiška tiesa, nes dirvožemis nukenčia labai smarkiai ir naujokai nėra tokie pajėgūs, kaip jų protėviai. Šitame palyginime galima įžvelgti tiesios, nes kiekvienais metai naudojama dirva tampa vis mažiau derlinga ir ją reikia papildomai tręši. Apskritai, ne per prievartą, o natūraliai išaugę medžiai sukuria ženkliai geresnes aplinkos sąlygas.
Medžių kirtimas yra įdomus procesas su daugybe techninių niuansų, o daugiau apie juos galima sužinoti čia: https://arbora.lt
