„Skambina penktadienio vakarą, aštuonios. Moteris sako — viską iškrovė, nieko nebeveikia. Klausinėju: ar buvo audra? Taip, prieš valandą. Ar automatai neišjungė? Ne, viskas stovi normalioje pozicijoje. Bet nieko nebeveikia.”
Taip prasideda dvidešimties metų patirtį turinčio elektriko pasakojimas apie tipiškiausią vasaros kvietimą. Perkūnija, žaibas, trumpalaikis įtampos šuolis tinkle — ir buto elektronika nebeatsako.
Kas iš tiesų nutinka per audrą
Dauguma žmonių mano, kad pavojus kyla tik tada, kai žaibas trenkia tiesiai į pastatą. Iš tiesų didžiausią žalą sukelia netiesioginiai efektai — įtampos šuoliai elektros tinkle, kurie atsiranda žaibui trenkiant į elektros liniją ar transformatorių šimtų metrų atstumu.
Normali tinklo įtampa Lietuvoje — 230 voltų. Žaibo sukelta viršįtampis gali pasiekti 1 000–4 000 voltų ir trukti tik kelias milisekundes. Elektronikai to pakanka. Šaldytuvo kompresorius, televizoriaus maitinimo blokas, orkaitės valdymo plokštė — šie komponentai projektuoti veikti siaurame įtampos diapazone, ir net trumpalaikis piko juos sugadina negrįžtamai.
„Automatai neišjungė, nes jie reaguoja į srovės perpildymą, ne į įtampos šuolius. Tai skirtingi dalykai,” aiškina elektrikas. „Automatas apsaugo nuo trumpo jungimo. Bet jis neapsaugo nuo viršįtampio.”
Kiek tai kainuoja
Tipinė audros žala bute, kurį elektrikas aptarnavo praėjusią vasarą: televizorius (430 eurų), šaldytuvas (680 eurų), orkaitės valdymo plokštė (350 eurų su darbu). Bendra suma — beveik 1 500 eurų.
Kitas kvietimas — individualus namas Vilniaus priemiestyje. Sugadinta: šilumos siurblio valdymo blokas (900 eurų), vartų automatika (280 eurų), interneto maršrutizatorius (60 eurų), lauko apšvietimo transformatorius (120 eurų). Suma — 1 360 eurų, plius kelios dienos be šildymo, kol atvežė detalę.
„Per sezoną man tenka dvylika penkiolika tokių kvietimų. Septyni iš dešimties — namuose, kur nėra jokios viršįtampio apsaugos,” sako elektrikas.
Sprendimas, kuris kainuoja mažiau nei vienas remontas
Viršįtampio apsaugos įrenginiai elektros skydinėje — ne naujovė. Jie naudojami pramonėje dešimtmečius. Buitiniame segmente populiarėja pastarąjį dešimtmetį, kai namų elektronikos vertė dramatiškai išaugo.
Populiariausias sprendimas daugiabučiams ir mažesniems namams — įtampos kontrolės relė zubr. Veikimo principas paprastas: relė nuolat stebi tinklo įtampą ir, jai viršijus nustatytą ribą, per milisekundes atjungia grandinę. Kai įtampa grįžta į normą — automatiškai vėl įjungia.
„Aš kiekvienam klientui, kur atlieku elektros darbus, rekomenduoju bent vieną tokią relę ant pagrindinės linijos. Kaina — nuo 40 iki 80 eurų. Montavimas — valanda darbo. Tai pigiausia draudimo polisas, kokią galiu pasiūlyti,” sako elektrikas.
Ko nepadarys paprastas ilgiklis su apsauga
Prekybos centruose parduodami ilgikliai su „viršįtampio apsauga” turi varistorius, kurie sugeria dalį energijos šuolio. Tai geriau nei nieko, bet jų apsaugos lygis ribotas — paprastai iki 600–900 džaulių. Rimtas viršįtampis gali viršyti šią ribą.
Skydinėje montuojama relė veikia kitaip — ji neabsorbuoja energijos, o fiziškai atjungia grandinę. Tai fundamentaliai saugesnis principas, nes nėra ribos, kurią galima viršyti.
Elektrikas priduria: „Idealiu atveju turėtum abu — relę skydinėje ir varistorinę apsaugą prie brangiausių prietaisų. Bet jei renkiesi vieną — relė skydinėje apsaugo viską.”
Vasaros prevencija
Audros sezonas Lietuvoje trunka nuo gegužės iki rugsėjo. Geriausias laikas įsirengti apsaugą — balandis. Blogiausias — po pirmos audros, kai visi vienu metu skambina elektrikams ir atsarginės detalės parduotuvėse išgraibstytos.
Elektrikas priduria paskutinę mintį: „Žmonės draudžia automobilius, namus, sveikatą. Bet neapsaugo elektros tinklo, nuo kurio priklauso visa namų technika. Tai tarsi drausti namą nuo gaisro, bet neturėti dūmų detektoriaus. Logika ta pati — prevencija visada pigesnė nei pasekmės.”
