Nėštumo planavimas: ką reikėtų žinoti ir kaip pasiruošti šiam svarbiam gyvenimo etapui?

Planuojant nėštumą, reikia šiek tiek daugiau nei tiesiog priimti sprendimą turėti vaiką. Šis procesas reikalauja fizinio, emocinio ir psichologinio pasiruošimo. Nėštumo planavimas padeda ne tik geriau pasiruošti artėjančioms permainoms, bet ir užtikrinti būsimo kūdikio bei motinos sveikatą. Tai yra laikotarpis, kai reikia atkreipti dėmesį į savo kūną, sveikatos būklę, mitybą, kasdienius įpročius ir gyvenimo būdą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius nėštumo planavimo aspektus ir tai, kaip tinkamai pasiruošti šiam svarbiam gyvenimo etapui.

1. Sveikatos būklės įvertinimas

Vienas svarbiausių nėštumo planavimo žingsnių – apsilankymas pas gydytoją ir sveikatos būklės įvertinimas. Gydytojas atliks išsamią apžiūrą, įvertins jūsų sveikatos istoriją, gyvenimo būdą ir pateiks rekomendacijas. Gali būti reikalingi tyrimai, pvz. kraujo, kurie padės nustatyti vitaminų ir mineralų trūkumą, kartais aktualus ir lytiniu būdu plintančių ligų, skydliaukės veiklos, cukraus kiekio kraujyje patikrinimas. Nepamirškite, jog itin svarbi ir ginekologo konsultacija, nes būtent jos metu gydytojas įvertina moters sveikatą, reprodukcinę funkciją ir kt. 

Jei vartojate kokius nors vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl jų poveikio nėštumui. Kai kurie vaistai gali būti pavojingi besivystančiam kūdikiui, todėl juos gali tekti pakeisti ar koreguoti dozes.

2. Tinkama mityba ir svorio kontrolė

Subalansuota ir sveika mityba yra būtina ne tik būsimos mamos sveikatai, bet ir kūdikio vystymuisi. Rekomenduojama į racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, sveikų riebalų (pvz., omega-3) ir liesos baltyminės mėsos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti maisto produktams, kuriuose gausu folio rūgšties, nes ji padeda užkirsti kelią nervinio vamzdelio defektams. Folio rūgštį medikai dažniausiai rekomenduoja gerti vos pradėjus planuoti nėštumą. 

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno svorį. Tiek antsvoris, tiek per mažas svoris gali sukelti komplikacijas tiek nėštumo metu, tiek bandant pastoti. Normalus kūno masės indeksas (KMI) gali padėti sumažinti nėštumo komplikacijų riziką.

3. Žalingų įpročių atsisakymas

Rūkymas, alkoholis ir narkotikai neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi ir gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu. Rūkymas yra susijęs su priešlaikiniu gimdymu, mažesniu kūdikio svoriu gimimo metu, o alkoholio vartojimas gali sukelti vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) riziką. Todėl būtina visiškai atsisakyti šių žalingų įpročių dar prieš pastojant.

Kava ir kofeino turintys gėrimai taip pat turėtų būti ribojami, nes dideli kofeino kiekiai gali padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką.

4. Fizinis pasirengimas ir aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik padeda palaikyti sveiką svorį, bet ir stiprina raumenis, gerina kraujotaką bei didina bendrą fizinį pasirengimą, kas gali būti naudinga gimdymo metu. Lengvas sportas, toks kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, yra puikios veiklos, kurios padeda pasiruošti nėštumui.

Vis dėlto, jei nesate aktyvus žmogus, prieš pradėdami intensyviai sportuoti, pasitarkite su gydytoju, kad išvengtumėte per didelio krūvio kūnui.

5. Psichologinis pasirengimas ir emocinis palaikymas

Nėštumas ir tėvystė keičia gyvenimą. Būtina pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tai apima supratimą apie tai, kaip pasikeis kasdienybė, santykiai su partneriu ir atsakomybės lygis. Atviras ir nuoširdus bendravimas su partneriu yra labai svarbus, kad abu jaustumėtės pasiruošę būsimiems iššūkiams.

Kai kurie žmonės gali jausti nerimą ar baimę dėl nėštumo ar gimdymo, todėl gali praversti konsultacijos su psichologu ar dalyvavimas grupiniuose pokalbiuose su kitais tėvais, kurie dalijasi savo patirtimi ir patarimais.

6. Nėštumo laiko planavimas ir vaisingumo pažinimas

Tikslaus nėštumo planavimo dalis yra žinojimas, kada esate labiausiai vaisinga. Ovuliacijos stebėjimas yra vienas iš metodų, leidžiančių nustatyti geriausią laiką bandant pastoti. Yra įvairių būdų sekti ovuliaciją, įskaitant bazinės kūno temperatūros matavimą, ovuliacijos testų naudojimą arba stebint gimdos kaklelio gleivių pokyčius.

Be to, jei bandote pastoti ilgiau nei metus ir vis dar nesulaukėte teigiamų rezultatų, būtina kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga vaisingumo gydymo procedūra ar išsamūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti priežastis.

7. Vitaminų ir papildų vartojimas

Folio rūgštis yra vienas svarbiausių vitaminų, kurį reikia pradėti vartoti dar prieš pastojant. Rekomenduojama dienos norma– 400 mikrogramų, tačiau tai gali skirtis atsižvelgiant į individualius sveikatos poreikius. Folio rūgštis padeda apsaugoti kūdikį nuo nervinio vamzdelio defektų, kurie gali atsirasti per pirmuosius nėštumo mėnesius.

Taip pat gali būti rekomenduojami kiti vitaminai, pvz., vitaminas D, kalcis, geležis ir omega-3 riebalų rūgštys, priklausomai nuo jūsų mitybos ir sveikatos būklės.

Nėštumo planavimas yra daug daugiau nei tik fizinis pasiruošimas. Jis apima sveikatos patikrinimus, mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius, emocinį pasiruošimą ir aktyvų vaisingumo sekimą. Kuo anksčiau pradėsite rūpintis savo sveikata ir aplinkos sąlygomis, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas bus lengvesnis ir sklandesnis. Patarimais dalinasi : ginekologijos klinika