Miškų saugojimas ir jo svarba

Miškai yra vertingas gamtos išteklių šaltinis, aprūpinantis mus viskuo – nuo deguonies iki medienos. Deja, miškų kirtimas ir nykimas kelia grėsmę šioms vertingoms ekosistemoms, dėl to nyksta biologinė įvairovė ir keičiasi pasaulio klimatas. Laimei, yra daug veiksmingų būdų, kaip apsaugoti miškus ir atkurti jų sveikatą.

Kas yra miškų apsauga?

Miškų saugojimas – tai atsakingas miškų naudojimas, siekiant išlaikyti sveiką jų būklę ir produktyvumą laikui bėgant. Tai apima tokią veiklą, kaip miškų kirtimo mažinimas ir reguliavimas, nualintų žemių atkūrimas atkuriant miškus arba jas apželdinant, apsauga nuo neteisėto miško kirtimo ir brakonieriavimo, žemės paskirties keitimo plėtros projektams mažinimas, rūšių įvairovės išsaugojimas, tvarios miškų tvarkymo praktikos, pavyzdžiui, agrarinės miškininkystės sistemų, skatinimas ir visuomenės informuotumo apie miškams kylančias grėsmes skatinimas.

Kodėl svarbu išsaugoti miškus?

Miškai vaidina svarbų vaidmenį mūsų aplinkoje, nes teikia svarbiausias paslaugas, padedančias palaikyti gyvybę Žemėje. Jie taip pat turi svarbią rolę Lietuvos ekosistemoje ir ekonomikoje. Miškuose gyvena įvairūs augalai ir gyvūnai, kurie teikia maistą, prieglobstį ir kitus svarbius išteklius. Miškai taip pat kaupia anglies dioksidą savo biomasėje, taip padėdami sušvelninti klimato kaitos padarinius, o dėl fotosintezės į atmosferą išskiria deguonį. Be to, miškai yra labai svarbūs reguliuojant vietinius vandens išteklius, nes lėtina nuotėkį per audras ir papildo požeminio vandens šaltinius. Išsaugodami miškų ekosistemas galime užtikrinti, kad šios svarbios funkcijos išliktų nepakitusios ir ateities kartoms.

Kaip galime išsaugoti miškus?

Miškams išsaugoti taikoma daug įvairių strategijų, kurios skiriasi priklausomai nuo kiekvienos konkrečios ekosistemos poreikių:

  • jautrių teritorijų apsauga, taikant teisės aktus arba konkrečioms teritorijoms skirtus valdymo planus;
  • priimti įstatymus, draudžiančius neteisėtą miško kirtimą ar medžioklę;
  • saugomų teritorijų (pvz., nacionalinių parkų) tinklo sukūrimas;
  • skatinti tvarią miškininkystės praktiką, pavyzdžiui, atrankinį kirtimą;
  • remti vietines bendruomenes, kurios taiko tradicinius žemės valdymo metodus;
  • rengti programas, skatinančias visuomenę dalyvauti aplinkos apsaugoje;
  • sodinti medžius nualintose vietovėse, įgyvendinant miškų atkūrimo iniciatyvas;
  • alternatyvių pajamų šaltinių, mažinančių priklausomybę nuo miškininkystės veiklos (pvz., ekologinio turizmo), skatinimas.

Papildomai yra įvedami ir apribojimai miško pardavimui. Pavyzdžiui, įvairūs Nacionalinės žemės tarnybos reglamentai ir LR miško įstatymas apriboja galimybes laisvai disponuoti Lietuvos miškais ir jų nuosavybės teisėmis. Toks miškų pardavimo reglamentavimas gali užkirsti kelią didžiausią neigiamą įtaką darantiems miškų pardavimo sandoriams ir taip prisidėti prie miškų išsaugojimo. Tačiau tai nereiškia, kad miškų prekybos rinka susitraukia: Lietuvoje miškų pardavimus ir pirkimus sėkmingai įgyvendina patikimos įmonės.

Ekologiškesnės ateities užtikrinimas išsaugant miškus

Miškai atlieka svarbų vaidmenį tiek Lietuvoje, tiek platesniame, globaliame kontekste. Nors tiesa, kad miškų naikinimas turi pražūtingą poveikį ekosistemoms visame pasaulyje, imtis veiksmų dar ne per vėlu. Kiekvienas mūsų – neišskiriant tik miškų savininkų – galime padaryti nedidelių pokyčių savo gyvenime ir taip užtikrinti, kad ateities kartoms paliksime ekologiškesnį palikimą.