Kuo skiriasi bendrijos administravimas nuo namų administravimo įmonės?

Daugiabučių gyventojai anksčiau ar vėliau susiduria su tuo pačiu klausimu: kam patikėti savo namo priežiūrą? Vieni renkasi bendriją, kur viską sprendžia patys. Kiti – administravimo įmones, kurios perima visus rūpesčius. Ir nors abu keliai turi privalumų, jų skirtumai kartais tampa tikru galvosūkiu.

Bendrijos modelis: kai patys tampame šeimininkais

Pasirinkus bendrijos administravimą, viską ima valdyti patys gyventojai. Nėra jokios išorinės įmonės – tik jūs, jūsų kaimynai ir vienas iš jų, kuris tampa bendrijos pirmininku. Skamba artimai, bet ar tai iš tiesų veikia?

Jei name gyvena aktyvūs žmonės, kuriems rūpi ne tik durų spyna, bet ir šilumos mazgas, ši sistema gali veikti puikiai. Gyventojai patys nusprendžia, kur investuoti, kada keisti vamzdžius ar kokį rangovą kviesti dažyti sienas.

Bendrijos modelio privalumai:

  • Sprendimų kontrolė jūsų rankose.
  • Sutaupoma, nes nėra tarpininko mokesčio.
  • Lankstesnis požiūris į namo poreikius.

Tačiau šis modelis reikalauja laiko, žinių, kantrybės. Bendrijos pirmininkas dažnai tampa neoficialiu vadybininku, kuris turi tvarkytis su paslaugų tiekėjais, finansais ir gyventojų nuomonėmis. O kai kaimynų nuomonės nesutampa – neretai užverda aistros.

Daugiabučių namų administratoriai: kai norisi paprastumo

Tiems, kurie nenori sukti galvos, dažniau tinka kitas variantas – samdyti administravimo įmonę. Šie profesionalai specializuojasi būtent daugiabučių priežiūroje. Jie turi savo schemą, paslaugų tiekėjus, žino įstatymus ir dažnai dirba su šimtais objektų.

Ką gyventojas gauna pasirašęs sutartį su administratoriumi?

  • Aiškią mėnesinę sąskaitą.
  • Visus techninius darbus padengtus.
  • Kontaktinį asmenį, į kurį galima kreiptis 24/7.

Tai tarsi užsakytas komfortas. Tiesa, tai kainuoja daugiau nei bendrijos savivalda. Kai kurie žmonės pasigenda kontrolės ar jaučiasi neįtraukti į sprendimų priėmimą.

Tačiau daugiabučių namų administratoriai vis tiek turi veikti skaidriai – jie privalo pateikti finansines ataskaitas, derinti planinius darbus ir atsižvelgti į gyventojų skundus. Jei to nedaro – galima inicijuoti administratoriaus keitimą.

Kuri sistema veiksmingesnė – priklauso nuo žmonių

Vieno atsakymo nėra. Jei name gyvena aktyvūs, bendruomeniški žmonės – bendrijos modelis gali tapti puikia platforma susitelkti ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tokie namai neretai pasidaro pigesni išlaikyti, o darbai atliekami greičiau nei biurokratiniu būdu.

Tuo tarpu, jei gyventojai linkę laikytis nuošaly ir nori „sumokėti ir pamiršti“, profesionali administravimo įmonė bus geresnis sprendimas. Daugiabučių namų administratoriai geba greičiau reaguoti į avarijas, turi daugiau sutarčių su rangovais ir dažniausiai jau žino tipinius daugiabučių trikdžius.

Ką rinktis, kad nekiltų bėdų?

Prieš pasirenkant kelią, verta įsivertinti tris dalykus:

  1. Kiek jūsų kaimynai yra įsitraukę? Jei susirinkimuose apsilanko trys žmonės iš dvidešimt, bendrijos modelis vargu ar veiks.
  2. Kokia namo būklė? Jei reikės daug investicijų, profesionali administravimo įmonė galės greičiau parengti planus, gauti rangovus.
  3. Kiek esate pasirengę kontroliuoti? Vieni nori matyti kiekvieną sąskaitą, kiti – tiesiog ramiai miegoti žinodami, kad viskas sutvarkyta.

Finalas – tai jūsų namai, jūsų sprendimas

Nesvarbu, kurį kelią pasirinksite, svarbiausia, kad jis būtų skaidrus, suprantamas ir efektyvus. Namas – ne tik stogas virš galvos, bet ir bendruomenė. O ar ją valdys kaimynai, ar profesionalūs daugiabučių namų administratoriai – turi būti aišku ne iš gandų, o iš patirties.