Kadangi medicina tobulėja kiekvieną dieną, tai yra mažų mažiausiai natūralu, kad tai, kas buvo atliekama prieš šimtą metų, dabar yra jau nebeaktualu ar net kartais atrodytų nežmogiška. Kraujo tyrimai šiuo atveju nėra išimtis, nes dabar net iš nedidelio mėginio galima pasakyti nemažai apie paciento sveikatos būklę. Nuo eritrocitų bei leukocitų skaičiaus iki rimtesnių širdies ir kitų organų problemų ar net vėžio – viskas gali būti nustatyta dar tik pradinėse ligos stadijose. Žemiau papasakosime apie pilną kraujo, pilną metabolizmo bei protrombino testus.
Pilnas kraujo tyrimas yra vienas iš dažniausiai atliekamų tokio pobūdžio testų. Jo metu yra matuojama jame esančių ląstelių tipas ir kiekis (eritrocitų, leukocitų bei trombocitų). Apskritai, toks testas yra skirtas bendros sveikatos būklės analizei, jos ligoms bei mitybos sukeliamoms problemoms nustatyti. Jo pasėkoje yra nustatomos įvairios, su krauju susijusios diagnozės, tai yra silpnumas ar nuovargis bei jų simptomai. Neretai tokie kraujo tyrimai gali padėti atrasti net ir rimtesnes ligas (anemiją, leukemiją, maliariją ar infekcijas).
Protrombino testas yra skirtas pamatuoti laiką, per kurį kraujas sukreši. Šie kraujo tyrimai analizuoja penkis faktorius, kurie lemia žaizdų gijimą bei gali padėti stebėti kraujavimo anomalijas, kurios gali pasireikšti per venų ir arterijų krešulius.
Pilnas metabolizmo testas yra skirtas pamatuoti gliukozės, natrio, kalio, kalcio, gliukozės, chlorido, anglies dioksido, karbamido azoto ir kreatinino kiekį kraujyje. Pastarieji gali padėti nustatyti cukraus kiekį kraujyje, elektrolitų bei skysčių balansą ar net inkstų veiklos sutrikimus. Taip pat šis tyrimas gali padėti jūsų gydytojui stebėti vartojamų vaistų (pavyzdžiui, medikamentų nuo aukšto kraujospūdžio) poveikį bei gali padėti diagnozuoti tam tikras ligas arba tiesiog būti atliekama kartu su įprastu sveikatos patikrinimu.
Žinoma, kad čia yra tik keletas pagrindinių testų, kurie gali padėti labai daug sužinoti apie paciento sveikatos būklę, tačiau galutinei diagnozei dažniausiai jų beveik visada neužtenka. Tokiu atveju šeimos gydytojas gali parekomenduoti papildomus tyrimus. Plačiau apie šią procedūrą galite pasiskaityti čia: https://www.testamide.lt
