Kai vasarą Lietuvos pajūris tampa sausakimšas, vis daugiau žmonių žvalgosi į Latvijos pusę. Ir visai ne be reikalo. Vos kirtus sieną pasitinka ilgi paplūdimiai, pušynai, mažiau triukšmo ir tas jausmas, kad pagaliau gali atsikvėpti. Dėl to kempingai Latvijoje prie jūros kasmet sulaukia daugiau keliautojų iš Lietuvos – nuo porų, ieškančių ramaus savaitgalio, iki šeimų su vaikais ar kemperių entuziastų.

Latvijos pajūris turi kažką seno gero. Čia mažiau blizgesio, mažiau dirbtinio šurmulio. Vakare girdi bangas, ryte užuodi drėgną miško orą, o dieną gali valandų valandas vaikščioti pakrante beveik nesutikdamas žmonių.

Liepoja traukia tuos, kurie nori pajūrio ir miesto vienoje vietoje

Liepoja dažnai tampa pirmu sustojimu lietuviams. Iki jos nuvažiuoti paprasta, o pats miestas turi daugiau gyvybės nei daugelis mažesnių Latvijos kurortų. Čia galima rasti kempingų prie pat jūros arba kiek toliau nuo centro, kur daugiau tylos.

Vienas didžiausių pliusų – paplūdimiai. Jie platūs, švarūs, smėlis minkštas. Net sezono metu nereikia kovoti dėl vietos rankšluosčiui. Vakare žmonės renkasi stebėti saulėlydžio, o kai kurie tiesiog sėdi kopose su termosu kavos. Atrodo paprasta, bet būtent tos mažos akimirkos labiausiai įstringa.

Liepojoje patogu apsistoti ir tiems, kurie nenori „laukinio“ poilsio. Netoli dažnai rasi kavinių, parduotuvių, dviračių takų. Dėl to ši vieta tinka ir pirmam bandymui keliauti į kempingą.

Pavilosta patinka tiems, kurie pavargo nuo miesto tempo

Yra žmonių, kurie į Pavilostą važiuoja kasmet ir beveik niekam apie ją nepasakoja. Ne todėl, kad gaila. Tiesiog nenori, kad ši vieta prarastų savo ramybę.

Čia mažiau turistų, mažiau triukšmo, daugiau vėjo ir jūros kvapo. Kai kurie kempingai stovi tiesiog pušyne. Atsidarai palapinę ryte, o už kelių minučių jau stovi basomis ant smėlio.

Pavilosta dažnai patinka banglentininkams, kemperių keliautojams ir žmonėms, kurie vertina lėtą poilsį. Tokį, kur nereikia skubėti nuo vienos pramogos prie kitos. Kartais užtenka tiesiog gero vakaro prie grilio ir pokalbių iki vidurnakčio.

Jurkalnė nustebina laukiniu pajūriu

Latvijoje reta vieta atrodo taip dramatiškai kaip Jurkalnė. Aukšti krantai, stipresnės bangos, mažiau civilizacijos. Vaizdai čia primena šiaurietiškus filmus. Jei norisi kitokio pajūrio nei Palangoje ar Šventojoje, ši vieta palieka įspūdį.

Kempingai čia dažnai mažesni, jaukesni. Kai kurie turi medinius namelius, kiti siūlo vietas palapinėms tiesiog pievoje prie jūros. Komforto mažiau, bet atmosferos daugiau.

Beje, daug kas pamini, kad būtent Jurkalnėje pirmą kartą po ilgo laiko išsimiegojo normaliai. Jokio triukšmo už lango, jokios muzikos iki ryto. Tik vėjas ir bangos.

Roja ir Engurė tinka šeimoms su vaikais

Keliaujant su vaikais dažnai norisi paprastesnio poilsio. Kad būtų kur nusiprausti, kur ramiai pavalgyti, kad paplūdimys nebūtų pavojingas. Roja ir Engurė dėl to tampa dažnu pasirinkimu.

Šiose vietose daug jaukių kempingų su virtuvėlėmis, žaidimų aikštelėmis, vietomis kemperiams. Jūra čia ramesnė, o miesteliai nedideli ir saugūs. Vakare gali nueiti ledų, ryte nusipirkti šviežios žuvies iš vietinių.

Kai kurie lietuviai važiuoja čia jau vien dėl kainų. Dažnai poilsis kainuoja mažiau nei Lietuvos kurortuose, o žmonių srautai mažesni. Tai jaučiasi praktiškai visur – nuo paplūdimio iki restoranų.

Salacgryva turi tą tikrą vasaros laisvės jausmą

Salacgryva garsėja muzikos festivaliais, bet net ir jiems pasibaigus ši vieta turi savo nuotaiką. Čia daug gamtos, daug vandens ir kažkokio lengvumo. Tarsi niekas neskuba.

Kempingai Latvijoje prie jūros šiame regione dažnai įsikūrę šalia upių žiočių arba miškų. Dėl to galima derinti skirtingą poilsį – vieną dieną būti paplūdimyje, kitą plaukti baidarėmis ar važinėti dviračiais.

Salacgryvoje mėgsta apsistoti žmonės, kurie ieško daugiau nei tiesiog deginimosi. Čia gera pabėgti nuo telefono, nuo miesto tempo, nuo nuolatinio „reikia“. Ir keisčiausia, kad po kelių dienų pradedi jaustis lyg būtum atostogavęs savaitę ilgiau.