Periodontitas gali vystytis ne tik tada, kai dantį pažeidžia ėduonis, bet ir kai įvykdomas dantų kanalų gydymas. Taip nutinka tada, kai infekcija yra ne visiškai pašalinama iš kanalų. Dantų kanalų gydymas gali vykti netiksliai dėl sudėtingos dantų šaknų kanalų anatomijos ar gydytojo klaidos: netinkamai suformuota endodontinė ertmė, nepakankamai dezinfekuoti, paruošti ar plombuoti šaknų kanalai. Periodontitas yra dažniau nustatomas dantims, kurie jau turėjo atliktą dantų kanalų gydymą.
Dantų šaknų kanalų lenktumo įvertinimas
Norint išvengti dantų kanalų gydymo komplikacijų, reikia įvertinti dantų šaknų morfologinius ypatumus. Vienas tiksliausių metodų tam padaryti yra kūginio pluošto kompiuterinė tomografija, kadangi ji tiksliai atvaizduoja trijų plokštumų vaizdą, todėl galima nustatyti šaknies linkius bei apieviršūninių audinių formą, dydį ir apimtį. Šaknies linkiai gali būti labai lenkti, vidutiniškai lenkti ir nedidelio lenktumo. Yra daug būdų nustatyti šaknies lenktumą, kad dantų kanalų gydymas būtų sėkmnigesnis. Remiantis Schneiders metodu, rentgeno nuotraukoje yra pažymimi trys taškai: pirmas ties kanalo įeiga, antras ten, kur kanalas pradeda keisti kryptį bei trečias ties anatomine šaknies viršūnės anga. Lutein metodas siūlo atidėti 4 taškus. Weine metodo atveju yra atidedami tie patys taškai, kaip Schneiders, tačiau matuojamas kitas kampas. Yra daug skirtingų metodų šaknies kanalo lenktumo nustatymui, kurie gali užtikrinti, kad dantų kanalų gydymas vyktų sėkmingai.
Nerūdijančio plieno instrumentai dantų kanalams gydyti
Jau seniai endodontinėje praktikoje dantų kanalų gydymas buvo atliekamas naudojant nerūdijančio plieno instrumentus. Kai naudojami nerūdijančio plieno instrumentai, dažnai lenktuose kanaluose atsiranda komplikacijų: šaknies kanalo perforacija, kanalo transportacija, laiptosuformavimas ar instrumento atsidalinimas kanale. Nerūdijančio plieno instrumentai dažnai atsidalina danties šaknies kanale, kadangi šiai medžiagai trūksta elastingumo. Neseniai rinkoje atsirado šiek tiek lankstesni nerūdijančio plieno instrumentai, tokie kaip lanksčios K tipo dildės. Atsiradus šioms dildėms sumažėjo komplikacijų dantų kanalų gydyme. Dažnai nerūdijančio plieno rankiniai instrumentai turi kertantį galiuką, kurį turi ir K tipo dildė. Kertantis galiukas padeda surasti kanalo įeigą, tačiau sukelia papildomų sunkumų instrumentuojant lenktus kanalus ir gali sukelti kanalo transportaciją. Dantų kanalų gydymas gali vykti sėkmingiau žinant teisingus instrumentų judesius. Siekiant išvengti komplikacijų buvo išrasta subalansuotos jėgos technika – reciprokinis judesys, dėl jo buvo sumažinta viršūninės transportacijos rizika.
Šaknies viršūnės dydžio parinkimas
Dantų kanalų gydymas vyks sėkmingai tinkamai parenkant šaknies viršūnės dydį. Parenkant tinkamą dydį sumažėja patologinių mikroorganizmų kiekis. Teigiama, kad šaknies viršūnė turėtų būti nuo 35 dydžio. Kai kurie mokslininkai teigia, jog šaknies viršūnė turėtų būti išplatinta 3 kartus didesniu instrumentu, nei pirmasis strigęs danties šaknies kanale. Visgi yra žinoma, jog per daug išplatinus viršūnės angą (virš 40 instrumento) padidėja šaknies lūžio rizika bei atsiranda šaknies kanalo pergydymo poreikio tikimybė.
