LT EN

Dvaro istorija

Titulinis   »   Rūmų ansamblis   »   Dvaro istorija

PLUNGĖS DVARAS

Plungės dvaro istorija glaudžiai siejasi su netoliese esančio Gondingos piliakalnio praeitimi. Ilgą laiką Gondinga tarnavusi kaip gerai įtvirtinta kuršių pilies apygarda, XV a. tapo LDK didžiajam kunigaikščiui priklausiusiu dvaru ir ją supusių žemių centru. Gondingos valsčiaus valdymas ne vieną šimtmetį buvo suteikiamas įvairiems valdovui nusipelniusiems didikams. Žinoma, kad jo tijūnais XVI a. yra buvę Laurynas Petkaitis, Bagdonas Mitkaitis, Jonas Burba.

XVI a. gana smarkiai keičiantis socialinei, ūkinei krašto padėčiai už keleto kilometrų nuo Gondingos pilies, prie Babrungo ir Plungės upelio santakos pradėjo augti nauja gyvenvietė, gavusi Plungės, to meto dokumentuose vadinamos Plungėnais, vardą. Jau 1567 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas perdavė Plungės dvarui administracines valsčiaus teises, paskyrė naują tijūną.

1590 m. tijūnu minimas LDK stalininkas Mikalojus Aleknavičius Monvydas Dorohostaiskis, vėliau tijūnavo jo sūnus – Kristupas Monvydas Dorohostaikis. XVII–XVIII a. Plungės valdytojais buvo Valavičiai, Krišpinai-Kiršenšteinai, Karpiai.

1779 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimo sprendimu, mainais už valstybės reikmėms paimtą Liachovičių grafystę, Abiejų Tautų Respublikos karalius Plungės seniūnija kaip privačią valdą atidavė Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui. Po vyskupo mirties 1794 m., jo turtų paveldėtojai Plungėje ilgai neužsibuvo. 1806 m. Plungės grafystę įsigijo Rusijos imperatorės Kotrynos II dvaro didikas Platonas Zubovas. Iki XIX a. aštunto dešimtmečio pradžios Plungės savininkais buvo P. Zubovo brolio sūnus Aleksandras ir šio sūnus Platonas Zubovai. Jei iki tol Plungę valdę didikai apsiribodavo bažnyčių fundacijomis ir globa, Zubovai buvo pirmieji Plungės dvare ir miestelyje ėmęsi platesnio mąsto investicijų. Dvaro parke pradėti kasti tvenkiniai, naujai formuojama želdynų struktūra, iškilo nauji profesionaliosios architektūros mūriniai pastatai – pietrytinėje parko dalyje pastatoma impozantiška bokšto laikrodžiu papuošta Florencijos stiliaus vila, šalia jos oranžerija. Mieste iškilo varpinė, žydų sinagoga, kapinėse – Visų Šventųjų vardo koplyčia su laidojimui skirtais rūsiais. Atnaujinus miestelio funkcines erdves ir sakralinės paskirties pastatus, pasikeitė Plungės urbanistinis veidas, įgydamas skoningai ir su rūpesčiu tvarkomos privačios valdos įvaizdį.

1873 m. atsisakęs vykti gyventi į iš senelio valstybės veikėjo ir kompozitoriaus Mykolo Kelopo Oginskio paveldėtą dvarą Zalesėje, Ašmenos paviete (dabar Baltarusija), Plungės dvarą, miestelį bei priklausiusius palivarkus iš Platono Zubovo įsigijo jauniausias Rietavo dvaro savininko Irenėjaus Oginskio (1808–1863) sūnus – kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Vedęs turtingos ir žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla išgarsėjusią rezidenciją.

Bendradarbiaujant su vokiečių kilmės architektu Karlu Lorenzu Plungėje buvo pastatytas puošnus rūmų ansamblis, kuris organiškai įsikomponavo į seną natūralus miško vietoje suformuotą, dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą, mišraus stiliaus parką. Architektūriniu ansamblio akcentu tapo italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir vokiečių neogotikos stiliaus žirgynas.

Be gausių ūkio, technikos naujovių diegimo, negęstančią šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė jų švietėjiška, mecenatinė veikla: prieglauda našlaičiams vaikams, lietuviškų knygų leidybos bei pirmojo lietuviško spektaklio finansavimas, slapta lietuviškų mokyklų daraktorių mokykla, ir žinoma – muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, jo brolis Povilas Čiurlionis, kiti vėliau žinomais tapę muzikai.

To meto visuomenėje Oginskius garsino jų rūmuose saugomos knygų, rankraščių, numizmatikos, archeologijos kolekcijos, tapybos, grafikos ir skulptūros rinkiniai, taip pat dvaro savininkų renkami lietuvių liaudies meno pavyzdžiai.

MUZIKINIS GYVENIMAS

TARNAUTOJAI

SVEČIAI

Parengė dr. Jolanta Skurdauskienė