LT EN

Jarutis

Titulinis   »   Nuolatinės parodos   »   Jarutis

Vytauto Jaručio
gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas

Gimiau 1936 m. spalio 16 d. Žagarėje (Joniškio r.). Vaikystė prabėgo Žemaitijoje, prie senos kalvės Dangvietų kaime. Būdamas dar vaikas dažnai lankydavausi kalvėje. Stebėdamas kaip dirba kaimo kalvis Leonas Rimeikis išmokau kalvystės amato. Baigęs Užvenčio pradinę mokyklą išbandžiau įvairius amatus.
1960 m. apsigyvenau Radviliškyje, kur dirbau staliumi Radviliškio V. Valsiūnienės vid. mokykloje. Čia prasidėjo kūrybinis kelias: nuo medžio inkrustacijų ir medinių papuošalų perėjau prie žalvarinių, varinių, melchiorinių ir sidabrinių papuošalų. Juvelyriniams dirbiniams pritaikiau iš senelio išmoktą bizūnų pynimo techniką. Mirus motinai 1967 m. nukaldinau pirmąją „Saulutę“ paminklui, nuo tada kalvio plaktuko nebepadėjau. Nuo 1975 m. gyvenu Alytuje.
1963 m. tapau Liaudies meno rūmų dailės meistru ir Lietuvos liaudies meno draugijos (dabar Lietuvos tautodailininkų sąjungos) nariu, pradėjau dalyvauti liaudies meno parodose. Esu surengęs per 30 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Darbai buvo eksponuoti Maskvoje (1967, 1970, 1987), Milane (1967), Rumunijoje (1967), Vengrijoje (1987), JAV (1998) ir kitur. 2004 m. Vienoje, Austrijoje, organizuotoje parodoje „15+10 Europos identitetų“, skirtoje Lietuvos ir kitų postsovietinių rytų ir centrinės Europos šalių įstojimui į Europos Sąjungą pažymėti buvo atrinkta mano nukaldinta „Saulutė“, kuri reprezentavo Lietuvos identitetą. Mano darbai buvo eksponuoti 2008 m. UNESCO būstinėje Paryžiuje surengtoje parodoje „Gyvybės medis. Lietuvos kryždirbystė ir simbolika“. Darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“, Alytaus kraštotyros, Kelmės krašto, Žemaičių dailės muziejai.
Atgimstant Lietuvai 1988 m. tapau Sąjūdžio Alytuje pradininku ir iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau – Sąjūdžio tarybos pirmininku Alytuje, LR I, II, III Sąjūdžio suvažiavimo delegatu. Prisidėjau organizuojant 1991 m. sausio 13 d. mitingą Alytaus mieste. 1989 m. sukūriau ir nukaldinau paminklą Alytuje tarpukariu žuvusiam Nepriklausomos Lietuvos karininkui A. Juozapavičiui. Sukūriau monumentalų paminklą Eržvilko miestelyje bolševizmo aukoms atminti (1990).
Kalvystės amato esu išmokęs ne vieną savo mokinį. Džiaugiuosi, kad mano pėdomis sėkmingai seka jaunesnioji kalvių karta: Kazys Babravičius, Edmundas Štulas, Milvydas Knyzelis.
Svarbesni apdovanojimai: Lietuvos meno saviveiklos žymūnas (1968); Kultūros ministerijos I laipsnio premijos laureatas (1976); respublikinių parodų laureatas (1975, 1980, 1985); Lietuvos kalvių kalvis (1986); sąjunginės parodos Maskvoje laureatas (1987); Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1994); už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1997); pasaulio žemaičių parodos Kelmėje laureatas (2007); suteiktas meno kūrėjo statusas (2005); LTS ir LTKA geriausio metų tautodailininko diplomas ir premija (2008); Baltijos asamblėjos padėka už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui (2009); V. Landsbergio padėka už nuopelnus Lietuvai; apdovanotas Kelmės rajono garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ (2014), suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas (2015).
Kūrybinio ciklo
„Mažoji plastika liaudies mene“
įgyvendinimo aprašymas

Siekdamas, kad mano kūrybinis palikimas turėtų išliekamąją vertę, būtų pristatomas Lietuvos visuomenei, vyktų sklaida užsienyje 2012 m. esu savo naujausius pastarųjų metų darbus dovanojęs Žemaičių dailės muziejui ir Kelmės krašto muziejaus Užvenčio filialui. Šiuose muziejuose veikia nuolatinės mano darbų ekspozicijos. Nuolat papildau esančias ekspozicijas naujais darbais. Šiuo metu Žemaičių dailės muziejuje yra sukaupta ir eksponuojama 310, Kelmės krašto muziejaus Užvenčio filiale – 62 darbai.

2015 m. birželio 15 d. Alytaus kraštotyros muziejuje buvo atidaryta mano autorinė darbų paroda „Mažoji plastika liaudies mene“. Joje eksponuojama virš 30 naujausių per pastaruosius dvejus metus sukurtų mano darbų. Planuoju šią kolekciją dovanoti Alytaus kraštotyros muziejui. Tikiuosi, kad ši kolekcija taps nuolatine muziejaus ekspozicija.

Turėdamas pakankamai kūrybinės energijos per ateinančius dvejus metus planuoju kurti naujus darbus ir jais papildyti esamas muziejų ekspozicijas. Darbai muziejams bus dovanojami.

Savo kūryba siekiu pratęsti gilumines liaudies meno tradicijas. Šiandien per daugelį metų sukauptus kryždirbystės amato įgūdžius perkeliu į mažąją plastiką, kurdamas mažąsias saulutes, kryželius iš žalvario ir vario. Mano kūriniai gimsta iš tradicinių, lietuviškai kryždirbystei būdingų saulės, mėnulio, žvaigždės, žalčio, mitologinio laivelio, ugnies rato ir kitų motyvų. Juos komponuodamas ieškau harmoningos dermės išraiškos formų.

Kitas mano kūrybos žanras – juvelyrika, kuriai pritaikau iš senelio išmoktą bizūnų vijimo technologiją. Iš vario, žalvario ar melchioro vielos supintų vijų kuriu kaklo kolje, žiedus, auskarus, apyrankes. Metalus derinu su gintaru, oda. Kūrybinio įkvėpimo semiuosi iš archeologinių baltų meno pavyzdžių, bet jų nekopijuoju, o tobulinu savo kūrybinę stilistiką.

Niekada nelaikiau savęs menininku. Visada tobulinau savo amatą. Prisiliesdamas prie tautos ištakų per kalvystę, pasijausdavau laimingas. Esu dėkingas savo tautiečiams, išleidusiems knygas apie tautodailę, iš kurių ir mokiausi.

Šiandien dar turiu pakankamai energijos, ne vienam galėčiau patarti, kaip išmokti kalvio amato ir pigiai įsirengti kalvę. Norėčiau jaunajai kartai perduoti ir savo įvaldytą vijimo technologiją juvelyrikoje. Gal mano gerasis angelas dar pasirūpins mano svajonių išsipildymu?


Pagarbiai
Vytautas Jarutis