LT EN

Spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904 m.) leidiniai

„Евангелиесъ антъ недълиосъ денунъ иръ китунъ швенчю, Куриосъ ира скайтомасъ Бажнициосъ Швентосъ паръ иштисусъ метусъ, пагалъ Рима иредима.“. Vilnius, R. M. Romo sp., 1865 m., 161 p. ŽDM GEK 20Žurnalas „Auszra“. Laikrasztis išleidžiamas Lietuvos mylėtoju“. Ketvirtas metas.“, 1. Nr. Tilžėje, Mikšo spaustuvėje, 1886 m. Taip pat šiame žurnale yra įrištas priedas prie „Varpo“ (1903 m. Nr. 3). ŽDM GEK 282

 

Mokslinėje bibliotekoje – spaudos draudimo laikotarpio leidiniai

Kovo 16-ąją minima Knygnešio diena, kuri primena apie mūsų tautai nelengvą ir kartu reikšmingą 1864–1904 m. spaudos draudimo laikotarpį. Šiemet sukanka 110 metų nuo to laiko, kai Rusijos imperijos valdžia panaikino draudimą į Lietuvą įvežti, spausdinti ar platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis.  

Tačiau šiai rusifikacijai, kurios metu buvo leidžiama platinti ir skaityti tik kirilica parašytus maldaknyges ir elementorius, vadinamus „graždanka“ ar „kirvukais“, gyventojai nepasidavė – nedaugelis pirko tokius leidinius. Lietuviai slapčia įsigydavo Rytų Prūsijoje, Suvalkuose, Seinuose, Augustave, Rygoje, Peterburge leidžiamas ir nelegaliai atgabentas gimtąja kalba spausdintas knygas. Tiksliai nėra žinoma, kiek jų buvo išleista, tačiau manoma, kad apie 6 milijonus egzempliorių. Kai kurie  šio laikotarpio spaudiniai saugomi ir Žemaičių dailės muziejaus mokslinėje bibliotekoje. Dauguma jų – religinio turinio knygos, kurias tuo metu aktyviai leido ir platino Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas Motiejus Valančius, du leidiniai – spausdinti rusiškomis raidėmis.

Visos šios pageltusiais, apšiurusiais lapais, kai kurios – vos besilaikančiais ar išplyšusiais viršeliais, iki mūsų dienų vis tik išlikusios knygos pergyveno ne vieną savininką. Apie tai byloja juose palikti nuosavybės ženklai – įrašai, antspaudai, kurių apstu saugomuose leidiniuose.  

Siekta apsaugoti platintojus

Mokslinėje bibliotekoje yra keletas kontrafakcinių knygų, kuriose sąmoningai buvo nurodomi klaidingi  išleidimo duomenys – 1863 m. ‑ iki spaudos uždraudimo, šiuo būdu apsaugant nuo persekiojimų spaudinių platintojus ir skaitytojus.

Pirmuoju spaudos draudimo dešimtmečiu kontrafakcijas skatino  caro administracijos leidimas Vilniaus spaustuvininkams parduoti iki uždraudimo išleistas ir cenzūros neuždraustas religines bei mokslines knygas. Viena iš tokių spaustuvių buvo Juozapo Zavadzkio, kurioje iki 1864 m. buvo išleidžiama daug lietuviškų leidinių. Prisidengiant neišplatintomis knygomis, buvo spausdinamos naujos, jų metrikose nurodant ankstesnius metus ir spaustuvę. Be to, 1879 metais minėtas spaustuvininkas gavo rusų valdžios leidimą išspausdinti porą lietuviškų maldaknygių lotyniškomis raidėmis. Tuo pasinaudoję Mažosios Lietuvos spaustuvininkai išleido daugybę kontrafakcinių leidinių. Būtent Mažoji Lietuva dėl palankios geografinės padėties, senų lietuviškų knygų leidimo tradicijų tapo tokių knygų leidybos centru. Per visą spaudos draudimo laikotarpį buvo išspausdinta daugiau negu 800 pavadinimų kontrafakcinių knygų ir brošiūrų.

Viena jų ‑  „S. Alponso Ligorijuszo. Prisigatavojimas ant smerczio, arba apmislijimai apie amžinas teisybes. Su pridejimu gromatos popiežiaus Leono XIII.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1863 m., 341 p. Knygoje paminėta, kad cenzūra taip pat leido spausdinti 1863 m.

Apie šio spaudinio priklausymą ankstesnei bibliotekai byloja priešlapio apačioje juodu rašalu paliktas įrašas „Inv. Nr. 32“. Paskutiniuose lapuose – turbūt vieno iš leidinio buvusių savininko palikti pėdsakai – juodu rašikliu bei pieštuku prirašyta rusiškų žodžių bei raidžių.

 Kita ‑ „Mokslas Rima – Kataliku. Suraszitas ir iszspaustas diel paugusiu žmonių.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1863 m., 332 p. Pažymėta, kad spausdinti leido vyskupas M. Valančius Vilniuje 1863 m. kovo 10 d., o cenzūra - 1862 m. vasario 22 d.

Trečioji - „Garbė Dievui ant auksztybės ir szlovė Szvencziausiai P. Marijai ant žemės. Su dadėjimu reikalingiausių maldų su abrozdais ir giesmių prie Panelės Szvencz.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1863 m., 656 p.

Viename iš pirmųjų puslapių parašyta, kad išspausdinti leido žemaičių vyskupas M. Valančius Vilniuje 1862 m. vasario 8 d., o cenzūra -  tų pačių metų vasario 22 d.

Tai storais odiniais viršeliais, ant kurių įspaustas kryžius, knyga, kuri, kaip matyti iš mėlynos spalvos antspaudo priešlapyje, kadaise priklausė „Lietuvos Respublikos Plungės rajono valdybos Kultūros skyriui“, šalia įrašyta ir data: „1992 m. 05 mėn. 11 d.“. Tenka apgailestauti, jog spaudinys gerai neišsilaikė – viršeliai surišimo vietoje išplyšę, tačiau matosi, kad ankstesnis savininkas ją bandė tvarkyti – nugarėlės  viena  pusė susiūta tvirtu šviesios spalvos siūlu. 

Puošniausia – rakinama maldaknygė 

Kitas mokslinės bibliotekos rinkinio spaudinys taip pat išsiskiria menišku apipavidalinimu: viršelio centre iki šiol matosi dviejų, berods, klūpančių žmonių fragmentai, virš jų – metalinis varpelis; viršelius, įrėmintus metaliniais apvadais, sujungia šone užsegama sagtelė. Ši knyga ‑ „Balsas balandeles arba mažas szaltinelis. Mylistų Dievo. Naujausis spaudimas be „Officium“ su dadėjimu daugelio litanijų, maldų ir giesmių prie Panelės Szvencziausios“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1863 m., 598 p. Pažymėta, kad išspausdinti leido 1863 m. kovo 3 d. žemaičių vyskupas M. Valančius, cenzūra – 1879 m. vasario 22 d. Vilniuje.

Ši maldaknygė įdomi ne tik savo išore, bet  ir joje paliktais ankstesnių savininkų įrašais. Štai  paskutiniajame lape mėlynomis spausdintomis raidėmis parašyta: „1905. Tikaras autorus tos knygelis mr. Rapolas tautkeveczi jeigu kas rastumi prasom at iduti“ (kalba netaisyta – aut. past.). Tame pačiame lape yra ir matyt, vėlesnio savininko ranka pieštuku pažymėti jam reikšmingi įvykiai: „Kiaulė vesta prie paršo lapkričio 23 d.“, po brūkšnio – „Bus kovo 10 d.“.

Knygos priešlapyje, galbūt to paties žmogaus, kuris brūkštelėjo apie kiaulę, raudonu pieštuku įrašas apie kitą gyvulį: „Keršlaunė karvė vesta prie jaučio 3 birželio“. Nors dabar tai atrodo nesuderinama ir neįprasta, anuomet žemdirbiui religinio turinio knyga tarnavo ir kaip užrašų knygelė.

„Szlowinimas Szwencz. Panos Marijos per menesius moju arba geguži, lapkriti ir kožname lajke.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1863 m., 288 p. Pažymėta, kad leido spausdinti 1862 m. vasario 8 d. Vilniuje žemaičių vyskupas M. Valančius, cenzūra - tų pačių metų vasario 22 d.

Beveik šio leidinio priešlapio viduryje nedidelėmis grakščiomis raidėmis juodu, dabar jau pablukusiu rašalu pažymėta „Juzaps Fiszeris“, ta pačia rašysena ir paskutiniojo lapo apačioje mažytėmis raidėmis - „Cena 42 kap.“. Iš tokių įrašų galima spėti, kad savininkas – branginantis ir tausojantis knygas bibliofilas.

Tačiau turbūt vėlesni maldaknygės šeimininkai nebuvo tokie subtilūs, tad priešlapyje paliko juodu rašikliu bei pieštuku prirašytų lietuviškų bei rusiškų žodžių, raidžių, juos pribraukė.

 „Auksa altorius arba szaltinis dangiszku skarbu.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1879 m., 992 p. Trečiajame puslapyje pažymėta, kad cenzorius leido išspausdinti 1879 m. kovo 18 d.

Šioje odiniais viršeliais, ant kurių įspaustas nedidelis kryželis, gerai išsilaikiusios knygos priešlapyje yra mėlynas antspaudas, kuriame įrašyta: „Lietuvos Respublikos Plungės rajono valdybos Kultūros skyriui“, šalia ir data – „1992 m. 05 mėn. 11 d.“ bei numeris „PKM – 13“.

Knygoje galima aptikti nedidelių įrašų pieštuku tik ties kai kuriomis kalendoriuje minimomis įvairių šventųjų dienų datomis.

„Paskutinis pamokslas wiena žeimajcziu kuniga priesz smerti. Antras spaudimas po jo smerties.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1895 m., 85 p. Priešlapyje  pažymėta, kad išspausdinti leido 1864 m. Varniuose vyskupas Motiejus. Cenzūros leista ‑ 1895 m. sausio 25 d.

Šiame plonais, nuo laiko patamsėjusiais viršeliais leidinyje, tiesa, išlikęs tik pirmasis viršelis, priešlapio viršuje aiškiai mėlynu rašikliu pažymėta: „Latakas Va 73. V. 4“. Kadangi Žemaičių dailės muziejus šį eksponatą gavo iš buvusio Alsėdžių vidurinės mokyklos visuomeninio muziejaus, tad turbūt įrašas atskleidžia, iš kieno namų ji pateko.

„Wadowas arba dangiszkos gidiklos dėl žmogaus. Suraszitas ir paduotas treczią kartą par naują.“,  Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1879., 288 (...) p. Joje rusų kalba pažymėta, kad cenzūros leista Vilniuje 1879 m. kovo 18 d.

 Du eksponatai – rusiškomis raidėmis 

Kiti reikšmingi šio rinkinio eksponatai – knygos, parašytos rusiškomis raidėmis. Jų Žemaičių dailės muziejaus archyve saugomos dvi. Viena jų ‑ pakietintais popieriniais, apiplyšusiais viršeliais Трумпасъ катехизмасъ“ („Trumpas katekizmas“), Vilnius, R. M. Romo spaustuvė, 1865 m., 118  p.  Joje paminėta, jog 1865 m. rugsėjo 3 d. leido spausdinti  M. Valančius.

Vadovėlyje tituliniame lape buvęs savininkas pieštuku pažymėjo „цеna 20“, o paskutiniame lape – prirašė ir  nubraukė įvairių skaičių.

Kita slavų rašmenimis išleista knyga „Евангелиесъ антъ недълиосъ денунъ иръ китунъ швенчю, Куриосъ ира скайтомасъ Бажнициосъ Швентосъ паръ иштисусъ метусъ, пагалъ Рима иредима.“ („Evangelijes ant nedėlios dienun  ir kitun švenčių, kurios skaitomos važniausiomis šventėmis per ištisus metus, pagal Rymo pariedymą“), Vilnius, R. M. Romo sp., 1865. 161 p.

Paradoksaliai skamba tituliniame lape taip pat rusiškomis raidėmis pažymėta  „Lietuviškai parašytas“. Kitame puslapyje paminėta, kad ją išspausdinti leido 1865 m. liepos 14 d. Kaune vyskupas Motiejus Valančius. Taip pat minima, kad cenzūros leista 1865 m. rugpjūčio 3 d.

Šioje kietais viršeliais religinio turinio leidinio tituliniame lape yra jau ankstesniuose eksponatuose rastas antspaudas: „Lietuvos Respublikos Plungės rajono valdybos Kultūros skyriui“, šalia įrašyta ir data „1992 m. 05 mėn. 13 d.“ bei numeris „PKM – 31“. Viršelio kitoje pusėje palikti vos įžiūrimi pieštuku žymėti skaičiavimai.

Beje, per visą 40 m. laikotarpį pasirodė 54 leidiniai rusų raidėmis, kurių didžioji dalis išleista pirmame spaudos draudimo dešimtmetyje. 

Konvoliute – savininko patarimai

 Tarp neįprastesnių šio laikotarpio spaudinių – konvoliutas (lotynų kalba convolutus — susuktas, supintas). Tai vienai kuriai nors temai skirtas rinkinys iš įvairių leidinių - knygų, žurnalų, brošiūrų arba rankraščių, įrištų į vieną tomą.  Mokslinėje bibliotekoje saugomi du  konvoliutai. Vienas jų yra sudarytas iš keturių religinio turinio knygų:  „Gyvenimas Iszganytojaus svieto Vieszpaties musų Jezaus Kristaus.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1879 m.; „Aplankymas Szvencziausio sakramento kūno ir kraujo Jezaus Kristaus.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1862 m.; „Apie maldą kaipo raktą į dangų.“, Vilnius, 1891 m.; „Iszganingi dumojimai apie sopolius Szwencz. Motinos.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1863 m.

Šios storais popieriniais viršeliais, kadaise buvusiais aptrauktais juoda medžiaga bei oda dengta nugarėle knygos titulinio lapo apačioje paliktas jau minėtas antspaudas „Lietuvos Respublikos Plungės rajono valdybos Kultūros skyriui“, data ‑ „1992 m. 05 mėn. 13 d. „bei numeris „PKM – 23“.

Kitas muziejaus archyve saugomas konvoliutas sudarytas iš dviejų leidinių: „Dvasiszki apdumojimai arba meditacijos.“, 1900 m., 572 p.; „Sopulinga muka Vieszpaties musų Jezaus Kristaus.“, Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1864 m., 134 p.

Šis kietu viršeliu eksponatas išskirtinis ir tuo, kad priklausė Plungės rajono knygnešei Rozalijai Lukošiūtei (1865 – 1934 m.). Tai atskleidžia  priešlapio viduryje paliktas juodu, dabar jau pablukusiu rašalu smulkia rašysena įrašas: „Rozalija Lukošale 23 balandzio 1904 m. M. Plunge“. Antrojo viršelio nėra, vietoj jo prie nugarėlės juodu dvigubu siūlu prisiūtas rausvai pilkšvas storesnio popieriaus lapas. Tačiau netikėta tai, kad vidinėje šio viršelio pusėje, viduryje, priklijuotas nedidelis keturkampis sąsiuvinio lapelis, ant kurio nedidelėmis raidėmis mėlynu rašikliu palikta žinutė kitiems skaitytojams: „Žmogus kuris skaito knygą, bet ją perskaitęs žiauriai sugadina ir suplėšo. Jis panašus į tą karvę, kuri duoda pieno, bet paskutiniąją koja apverčia milštuvę.“. Kitoje lapelio pusėje pieštuku nedidelėmis raidėmis patariama „Tu šia kniga perskaites atmink ka rašo pagalvok Jei suplišo suklijuok“. Likusioje lapelio dalyje didelėmis spausdintinėmis raidėmis pasirašė „KLAJŪNAS“ (kalba netaisyta – aut. past.).

Mokslinė biblioteka saugo ir pasaulietinio turinio spaudinį - pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą spausdintą mėnesinį visuomeninį politinį ir literatūrinį žurnalą, kuris 1883 – 1886 m. buvo leidžiamas Ragainėje ir Tilžėje ‑  „Auszra“. Laikrasztis išleidžiamas Lietuvos mylėtoju“. Ketvirtas metas.“, 1. Nr. Tilžėje, Mikšo spaustuvėje, 1886 m. Taip pat šiame žurnale yra įrištas priedas prie „Varpo“ (1903 m. Nr. 3).

Šiame storais, bet jau gerokai apdriskusiais viršeliais žurnalo priešlapio apačioje yra mėlynos spalvos antspaudas „Lietuvos konsulatas Rytų Prūsams“. Anspaudo viršutinėje dalyje mažomis raidėmis pieštuku pažymėta „No 299 d.“. Turbūt vėliau žurnalas atiteko Lietuvos universiteto bibliotekai, nes titulinio lapo viduryje yra mėlynas šios įstaigos antspaudas. O leidinio gale tokios pat spalvos anspaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“.

Šis įvairiapusis, vertingas mokslinės bibliotekos spaudinių rinkinys byloja apie mūsų tautiečių sąmoningumą, drąsą ir ryžtingas pastangas išsaugoti nacionalinę kalbą ir raštą per tuos keturis draudimo dešimtmečius. Laimei, jų pastangos nebuvo beprasmės.

 Dalia Šimkutė

Žemaičių dailės muziejus

Fotografijų autorius Kęstutis Vaitkus

2014-03-22