LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   PROFESORIAUS RIMANTO BALSIO MONOGRAFIJOS

PROFESORIAUS RIMANTO BALSIO MONOGRAFIJOS

Balandžio 28 d., penktadienį, 16 val. Žemaičių dailės muziejaus
mokslinėje bibliotekoje – humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus
Rimanto Balsio monografijų pristatymas.
Knygų sutiktuvėse dalyvaus prof. dr. Rimantas Balsys, teatrologas
prof. dr. Petras Bielskis, KU leidyklos direktorė Lolita Zemlienė.
Renginys nemokamas. Maloniai kviečiame.

„Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai“ (2015)
Monografija skirta baltiškų pagonybės segmentų – lietuvių ir prūsų dievų atvaizdų, šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų (žynių) – charakteristikai.

„Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos (2017)
Monografija skirta lietuvių ir prūsų aukojimo ritualų, religinių draudimų bei teofanijų analizei.

Abiejose knygose siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti prigimtinės lietuvių ir prūsų religijos požymius ikikrikščioniškuoju laikotarpiu (XIII–XIV a.), pirmuosius šimtmečius po krikščionybės įvedimo (XV–XVI a.), religiniu sinkretizmu išsiskiriančioje XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje bei laikotarpiu, kai fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų senosios religijos elementų refleksijos, t. y. XIX–XXI a. pradžioje.

„Jei nori suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tautosaką, muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas…“


Renginys nemokamas.
Maloniai kviečiame.


Rimantas Balsys – humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1961 02 25 Užupių k., Plungės r.; 1968–1971 m. mokėsi Užupių (Plungės r.) pradinėje mokykloje, 1971–1975 – Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1975–1979 m. – Plungės 3-iojoje vidurinėje mokykloje (dabar „Saulės“ gimnazija). 2001 metais jungtinėje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūroje apgynė humanitarinių mokslų (etnologija, folkloras) daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Ypatumai ir santykiai su lietuvių bei latvių liaudies dainų tradicijomis”. 2008 m. Vytauto Didžiojo universitete atliko habilitacijos procedūrą „Ikikrikščioniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida: nuo dievybės iki folklorinio personažo“.

Mokslinių tyrimų pagrindinės kryptys – etnologija, mitologija, folkloristika. Išleido keturias monografijas: „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Sandaros, turinio ir poetikos ypatumai“ (2003), „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro“ (2006, antrasis leidimas – 2010); „Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai“ (2015); „Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos (2017), metodinę priemonę „Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida“ (2014). Publikuota per 50 straipsnių recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, 30 straipsnių kituose mokslo leidiniuose, per 70 straipsnių įvairiose enciklopedijose ir žinynuose. Stažuotasi Parmos (Italija), Prahos Karlo (Čekija) universitetuose, skaitytos paskaitos Italijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos universiteuose.

Monografija „Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai“ (2015) skirta baltiškų pagonybės segmentų – lietuvių ir prūsų dievų atvaizdų, šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų (žynių) –charakteristikai.

Monografija „Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos (2017) skirta lietuvių ir prūsų aukojimo ritualų, religinių draudimų bei teofanijų analizei.

Abiejose knygose siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti prigimtinės lietuvių ir prūsų religijos požymius ikikrikščioniškuoju laikotarpiu (XIII–XIV a.), pirmuosius šimtmečius po krikščionybės įvedimo (XV–XVI a.), religiniu sinkretizmu išsiskiriančioje XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje bei laikotarpiu, kai fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų senosios religijos elementų refleksijos, t. y. XIX–XXI a. pradžioje.

Iš knygų:

„Jei nori suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tautosaką, muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas…“

„Vienas iš kelių pagrindinių ikikrikščioniškosios lietuvių ir prūsų religijos požymių – žynių atliekami bendruomeniniai ritualai, kuriais užtikrinama kosminė tvarka ir bendruomenės narių gerovė…“

„Funkcionavusi senoji religija formavo, o jos refleksijos kultūroje iki pat šiol formuoja mūsų pasaulėjautą, pasaulėžiūrą, santykius tarp žmonių ir santykius su visa mus supančia aplinka…“

atgal