1849 m. gimė kunigaikščio Irenėjaus Kleopo Oginskio ir grafaitės Marijos Kalinovskos (Kalinowska) Oginskienės šeimoje.

1873 m. vasario 21-22 d. nusipirko Plungės dvarą.

1874 m. Rietave kartu su broliu Bogdanu baigė statyti Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią.

1874 m. įkūrė gyvulių globos draugijos Rietavo skyrių ir jam vadovavo. Nuo 1875 m. Rietave šios draugijos vardu pradėtos rengti žemės ūkio parodos, kurios vyko 1875, 1876, 1878,

1881 m.

1875 m. vasario 24 d. dalyvavo vyskupo Motiejus Valančiaus 25-ųjų vyskupavimo metinių jubiliejuje.

1875 m. rugpjūčio mėn. įkūrė pagalbinę pašto-telegrafo stotį Plungėje. Kunigaikštis davė tam namą, apšildymą, pats samdė darbuotoją.

1875 m. gruodžio17 d. Peterburgo Cenzūros komitetui įteikė prašymą su rankraščiu, leisti spausdinti Lauryno Ivinskio „Pamokimaj kaip rejkie saugote kiek wieną giwa sutverimą...“ arba „Pasauga kiek wieno giwo sutverimo, taj ira: pamokimaj...“

1876 m. lenkiškoje Žemės ūkio enciklopedijoje buvo paskelbtas jo straipsnis apie Žemaitukų veislės arklius „Konie Żmudzkie“.

1878 m. spalio 10 d. M.Oginskis atidarė ūkio parodą Rietave.

1879 m. gegužės mėn. buvo pašventinti Plungės dvaro rūmai, ta proga grojo neseniai suburtas Plungės dvaro orkestras.

1879 m. vedė grafaitę Mariją Skuževską (Skurzewska) iš Poznanės, Prūsijos ponų tarybos nario grafo Zigmanto Skuževskio (Skurzewski) ir grafaitės Konstancijos Potulickos dukrą.

1881 – 1885 m. buvo Telšių miesto dūmos galva. Užsakė G.Efronui ir jo dirbtuvei pagaminti naują Telšių miesto spaudą, taip pat kitus dūmos vadovo ir valdybos narių skiriamuosius ženklus su istoriniu miesto simboliu šv. Stanislovo atvaizdu.

1881 m. Vyriausiai spaudos reikalų valdybai įteikė prašymą išleisti „Apie naudingus ir blėdingus gyvius kaimiškam ūkiui (nuo Glogerio)“, į lietuvišką kalbą išvertė Silvestras Baltramaitis.

1883 m. Plungės klebono kan. Povilo Beresnevičiaus įkalbėtas, savo dvare įsteigė dviklasę mokyklą, į kurią užsirašė virš 100 vaikų. Buvo pakviestos 3 mokytojos. Mokykla gyvavo tik 10 dienų, Švietimo ministerija ją uždarė.

1885 m. Telšių savanoriškos ugniagesių draugijos pirmininkas ir komandos viršininkas. Pastaba: greičiausiai juo buvo ir anksčiau.

1889 m. liepos viduryje į Plungės dvaro orkestro mokyklą parsivežė Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kuris čia mokėsi iki 1892 m.

1893 m. po Kražių įvykių (lapkričio 23 d.), pasinaudodamas savo artimais ryšiais su imperatoriaus dvaru, Aleksandrui III apskundė Vilniaus generalgubernatoriaus Petro Orževskio ir Kauno gubernatoriaus Nikolajaus Klingenbergo žiaurumus.

1893 m. Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai įteikia prašymą išleisti Adomo Sketerio „Pamokinimas kaip nuog choleros gintiesi“. Ji buvo išleista Tilžėje, 1893 m.

1897 m. birželio 18-19 d. Plungės dvare viešėjęs vyskupas Antanas Baranauskas, rūmų svečių knygoje įrašė eilėraštį.

1899 m. surengė Plungėje pirmąją žemės ūkio parodą.

1899 m. rugpjūčio 8 d. Palangoje įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. M.Oginskis finansavo šio spektaklio pastatymą, įnešdamas „...iš kitų didesnį kiekį rublių – 25 rub.“

1899 m. kartu su grafu Feliksu Tiškevičiumi rūpinosi Palangos progimnaziją padidinti iki šešių klasių, tačiau nesėkmingai.

1899 m. Rusijos Raudonojo kryžiaus Vietos damų komiteto valdybos narys.

1899 m. Raseinių apskr. Rietavo gyvūnų globos skyriaus valdybos garbės narys.

1899 m. Rietavo Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugijos vicepirmininkas ir garbės narys.

1899 m. Plungės taupymo draugijos pirmininkas.

1900 m. rugsėjo 16-20 d. Plungėje surengė antrąją ūkio parodą.

Apie 1900 m. iš caro išrūpino leidimą naujai Plungės bažnyčiai statyti.

1901 m. parašęs testamentą išvyko į Nicą (Prancūziją) gydytis ir daugiau nebegrįžo.

1902 m. kovo 10 d. mirė Nicoje. Palaidotas 1902 m. balandžio 26 d. Rietave, šeimos Aušros Vartų vardo koplyčioje.

1903 m. Prieš mirtį M.Oginskis buvo sumanęs savo lėšomis išmokslinti 5-7 mergaites, kurios turėjo būti slaptų lietuviškų valstiečių mokyklų daraktorėmis. Jam to padaryti nespėjus, vyro valią įvykdė žmona Marija Oginskienė. Tarpininkaujant kun. Vincentui Jarulaičiui ir kun. Antanui Bajorūnui, mokytojauti buvo pakviesta Oną Pleirytė (vėliau – Puidienė).